Monthly Archives: sausio 2014

Apie apatinių drabužių istoriją nuo gūdžių viduramžių

viduramziu apatiniaiAr esate girdėję kokių nors faktų iš apatinių drabužėlių istorijos? Jei taip, tai kokių? Tikriausiai žinių turite nedaug, nes apie intymias vyrų ir moterų paslaptis, kaip ir apie apatinį garderobą, visuomet būdavo kalbama negausiai, tokios temos laikytos tabu. Senovėje – atvirkščiai – žmonės, jei tik būdavo įmanoma, vaikščiodavo nuogi, nejusdami jokios gėdos, ir kailiais prisidengdami tik tada, kai ateidavo rūsti žiema. Apie antikos laikus duomenų neturima, ir tik apie viduramžius jau pradėta išsamiau mąstyti apie apatinio garderobo svarbą.

Šiandien gyvename amžiuje, kai seksualus apatinis trikotažas nieko nebestebina: dailūs apatinukai demonstruojami parduotuvių vitrinose, jų galima įsigyti bet kur ir bet kada. O anksčiau to nebuvo, siūdintis apatinukus tekdavo ir pačioms damoms – ne viena pas siuvėją (ypač vyrą) su tokiu prašymu nueiti neišdrįsdavo. Tačiau apie viską nuo pradžių.

Apatinės… suknelės

Šiandien labai populiarios tunikos, tačiau ar žinote, kad jos būdavo dėvimos vietoje apatinių drabužėlių? Toks garderobas ypač papilto viduramžiais. Tada buvo ir tikras apatinių suknelių klestėjimo laikotarpis: merginos ir damos turėdavo atskiras apatines ir viršutines sukneles. Viršutinės suknelės būdavo labai puošnios, gausiai siuvinėtos, pūstos, todėl natūralu, kad jos nebūdavo skalbiamos arba skalbiamos labai retais atvejais. Tad, norint viršutines sukneles apsaugoti nuo prakaito ir nešvarumų, būdavo gausiai dėvimos apatinės suknelės. Jos būdavo skalbiamos dažniau.

Beje, tikriausiai esate girdėję, kad praeityje nebuvo madinga maudytis? Žmonės prausdavosi vos kartą ar kelis per metus. Netgi buvo išrastos specialios lazdelės kasytis, kai kūną kandžiodavo utėlės. Vyrai ir moterys nešiodavo perukus, po kuriais natūralūs plaukai šusdavo – susidarydavo puiki terpė veistis įvairiems parazitams. Tačiau daugiau objektyvių žinių apie apatinius drabužius neturime, nes žmonės nei dailėje, nei skulptūroje, nei kur kitur nebuvo vaizduojami vien tik su apatiniais drabužiais – tai buvo nepadoru. Žmonės net nenutuokė, kad galėtų egzistuosi seksualus apatinis trikotažas kaipo toks. Suknelės buvo ilgos, pilkšvos arba natūralių spalvų, be jokių papuošimų ir priminė labiau drobės ar lino gabalą nei drabužį. Tačiau galima daryti prielaidą, kad viduramžiais dėvėtos natūralaus pluošto – vilnos ir lino – apatinės suknelės.

Kada apatiniai imti puošti nėriniais ir siuviniais?

viduramziu liemeneleRadikalesnių pokyčių įvyko vėlyvaisiais viduramžiais, kai apatinės suknelės po truputį imtos siuvinėti bei puošti nėriniais – į šį darbą labai įsitraukė nuobodžiaujančios dvarų ponios. Tačiau čia dorovės sergėtojai suskubo sakyti, kad apatinių drabužių neverta puošti ir dailinti, nes jų niekas nemato, ir kad siuvinėjimas, puošimas nėriniais – tai tik laiko švaistymas. Tačiau damos kritikos nepaisė ir vis tiek tęsė darbus – taip prasidėjo tikroji apatinių drabužių mados istorija, ir įsivažiavusio traukinio sustabdyti jau niekas nebegalėjo.

Dailios apatinės suknelės išliko pagrindiniu apatiniu drabužiu iki pat XIX amžiaus. Jei pats drabužis nekito, tai šiek tiek kito jo forma, ilgis, rankovių ilgis, pūstumas ir kt. Tiksliai nežinoma, kada turėjo atsirasti moteriškos apatinės kelnaitės, bet manoma, kad seniai (dėl fiziologinių dalykų). Pastarosios irgi nebuvo tokios, koks dabar yra seksualus apatinis trikotažas. Grįžtant prie suknelių, Romantizmo epochoje dėl techninės revoliucijos, dėl staklių ir gamyklų įrangos atsiradimo apatines sukneles pradėta siūti iš medvilnės – rankų darbą pakeitė mašinų darbas. Manoma, kad apie tada populiarūs galėjo tapti ir chalatai, kurie laisvai krito ir nevaržė judesių (taip pat gaminti masiniu būdu ir dėvimi ant apatinių suknelių). Taigi amžiams bėgant, keitėsi ne tik mados, bet į rinką it žaibu įsiverždavo vis nauji produktai.

Viena populiariausių paslaugų planuojant vestuves vis dar išlieka limuzinų nuoma

Nors populiariausias vestuvių metas – vasara, viena kita pora nusprendžia žiedus sumainyti ir žiemą, per didžiąsias metų šventes, dar iki jų ar iškart po Naujųjų metų. Ne paslaptis, kad tokiu metu į gimtinę sugrįžta ir emigrantai, kurie didžiausią gyvenimo šventę nori paminėti su Lietuvoje gyvenančiais draugais ir artimaisiais. Nuo vestuvių planavimo neatsiejama tampa vestuvinės aprangos, prabangaus transporto nuoma bet kuriame Lietuvos kampelyje ar limuzinų nuoma Kaune, šventės vietos rezervacija, fotografų, filmuotojų paslaugų užsakymas ir kita.

limuzinų nuoma

Kaip lietuviai planuoja savo vestuves ir ar dažniau puoselėja tradicijas, ar renkasi modernias tendencijas?

Nors modernios idėjos sparčiai skverbiasi ir į vestuvių planavimo verslą, visgi nemaža dalis lietuvių išlieka konservatyvūs ir pageidauja senosiomis tradicijomis pagrįstos šventės su duona ir druska bei piršlio korimu. Tautiečiai dažniau būna ištikimi papročiams ir naujoves vertina kiek skeptiškai, stačia galva nepuola įgyvendinti pašėlusių ir netradicinių, dažniausiai iš užsienio atėjusių idėjų.

Kaip teigia ne viena vedybų planuotoja, įspūdingiausios būna emigrantų vestuvės, ypač kai nuotaka būna lietuvė, o jos išrinktasis – užsienietis. Neretai, nors jaunikis ir užsienietis, bet neatsisako surengti tradicinių vestuvių, nes jiems būna labai įdomu susipažinti su mūsų tautos papročiais. Tokių vestuvių akcentu dažniausiai pasirenkamos lietuviškos vertybės, nacionaliniai patiekalai ir didžiausias turtas, pavyzdžiui, gintaras.

Juntami vestuvių skirtumai

Skirtumų tarp šiuolaikinių vestuvių ir prieš 15-20 ar daugiau metų vykusių vestuvių galime rasti išties daug. Pavyzdžiui, tik XX a. pabaigoje atsirado limuzinų nuoma Kaune, kai tuo tarpu anksčiau nuomotis transporto madinga nebuvo, žmonės į santuokų rūmus ir  bažnyčias vykdavo su savais automobiliais. Pakito ir svečių skaičius vestuvėse ir bendras suvokimas apie tai. Anksčiau į vestuves būdavo pakviečiamas kone visas kaimas, tuo tarpu dabartiniai svečiai – artimieji, giminės bei geri draugai.

Keitėsi ir šventimo vietos – anksčiau nė neįsivaizduota, kad vestuves galima švęsti kur nors kitur, ne namuose. Šiandien – atvirkščiai, iš šimto jaunavedžių, pasirinkusių šventę su puota, rastume vos kelis, kurie vestuves minėtų ne restoranuose, kaimo turizmo sodybose ar kitose nuomojamose erdvėse. Anksčiau madinga buvo samdyti šeimininkes, kurios ruoštų vestuvines vaišes, o štai šiandien neapsikraunama rūpesčiais ir maisto gamyba patikima kavinių, restoranų virėjams. Vienintelis rūpestis, kuris lieka jaunavedžiams – tai pasirūpinti pinigėliais.

Keičiasi ir pats šventimo principas – gausiai valgiais nukrautus stalus po truputį pakeičia švediški stalai, ant kurių puikuojasi vieno kąsnio sumuštinukų padėklai. Anksčiau vestuvės būdavo siejamos ir su alkoholinių gėrimų gausa, tuo tarpu šiandien ne viena jaunųjų pora stipriuosius alkoholinius gėrimus iškeičia į vyną, šampaną ar alų.

Apie vestuvių transportą

Limuzinų nuoma Kaune ir visoje Lietuvoje vis dar išlieka „ant bangos“, nepriklausomai nuo metų laiko. Tačiau tai tikrai ne vienintelis transportas, kurį renkasi jaunieji. Neretai tenka pastebėti jaunųjų, kurie į santuokų rūmus atvažiuoja žirgų traukiamose karietose. Tokis keliavimo būdas – taip pat artimas senųjų tradicijų puoselėjimui, tačiau karietos tinka ne visais atvejais, pavyzdžiui, Vilniuje ar Kaune, kur atstumai yra dideli, nuo namų iki bažnyčios nuvykti karieta būtų labai sudėtinga. O štai mažesniuose miesteliuose šiuo atžvilgiu šiek tiek paprasčiau. Aišku viena – rinktis tikrai yra iš ko, kiekvienas gali rasti sau patraukliausią variantą. Ir pabaigai trumpa įkainių retrospektyva: limuzinų nuoma Kaune kainuoja nuo 100 Lt/val., o panorėję išsinuomoti valandai karietą, kišenėje turėtų turėti net 5 kartus daugiau – apie 500 Lt.