Apie apatinių drabužių istoriją nuo gūdžių viduramžių

viduramziu apatiniaiAr esate girdėję kokių nors faktų iš apatinių drabužėlių istorijos? Jei taip, tai kokių? Tikriausiai žinių turite nedaug, nes apie intymias vyrų ir moterų paslaptis, kaip ir apie apatinį garderobą, visuomet būdavo kalbama negausiai, tokios temos laikytos tabu. Senovėje – atvirkščiai – žmonės, jei tik būdavo įmanoma, vaikščiodavo nuogi, nejusdami jokios gėdos, ir kailiais prisidengdami tik tada, kai ateidavo rūsti žiema. Apie antikos laikus duomenų neturima, ir tik apie viduramžius jau pradėta išsamiau mąstyti apie apatinio garderobo svarbą.

Šiandien gyvename amžiuje, kai seksualus apatinis trikotažas nieko nebestebina: dailūs apatinukai demonstruojami parduotuvių vitrinose, jų galima įsigyti bet kur ir bet kada. O anksčiau to nebuvo, siūdintis apatinukus tekdavo ir pačioms damoms – ne viena pas siuvėją (ypač vyrą) su tokiu prašymu nueiti neišdrįsdavo. Tačiau apie viską nuo pradžių.

Apatinės… suknelės

Šiandien labai populiarios tunikos, tačiau ar žinote, kad jos būdavo dėvimos vietoje apatinių drabužėlių? Toks garderobas ypač papilto viduramžiais. Tada buvo ir tikras apatinių suknelių klestėjimo laikotarpis: merginos ir damos turėdavo atskiras apatines ir viršutines sukneles. Viršutinės suknelės būdavo labai puošnios, gausiai siuvinėtos, pūstos, todėl natūralu, kad jos nebūdavo skalbiamos arba skalbiamos labai retais atvejais. Tad, norint viršutines sukneles apsaugoti nuo prakaito ir nešvarumų, būdavo gausiai dėvimos apatinės suknelės. Jos būdavo skalbiamos dažniau.

Beje, tikriausiai esate girdėję, kad praeityje nebuvo madinga maudytis? Žmonės prausdavosi vos kartą ar kelis per metus. Netgi buvo išrastos specialios lazdelės kasytis, kai kūną kandžiodavo utėlės. Vyrai ir moterys nešiodavo perukus, po kuriais natūralūs plaukai šusdavo – susidarydavo puiki terpė veistis įvairiems parazitams. Tačiau daugiau objektyvių žinių apie apatinius drabužius neturime, nes žmonės nei dailėje, nei skulptūroje, nei kur kitur nebuvo vaizduojami vien tik su apatiniais drabužiais – tai buvo nepadoru. Žmonės net nenutuokė, kad galėtų egzistuosi seksualus apatinis trikotažas kaipo toks. Suknelės buvo ilgos, pilkšvos arba natūralių spalvų, be jokių papuošimų ir priminė labiau drobės ar lino gabalą nei drabužį. Tačiau galima daryti prielaidą, kad viduramžiais dėvėtos natūralaus pluošto – vilnos ir lino – apatinės suknelės.

Kada apatiniai imti puošti nėriniais ir siuviniais?

viduramziu liemeneleRadikalesnių pokyčių įvyko vėlyvaisiais viduramžiais, kai apatinės suknelės po truputį imtos siuvinėti bei puošti nėriniais – į šį darbą labai įsitraukė nuobodžiaujančios dvarų ponios. Tačiau čia dorovės sergėtojai suskubo sakyti, kad apatinių drabužių neverta puošti ir dailinti, nes jų niekas nemato, ir kad siuvinėjimas, puošimas nėriniais – tai tik laiko švaistymas. Tačiau damos kritikos nepaisė ir vis tiek tęsė darbus – taip prasidėjo tikroji apatinių drabužių mados istorija, ir įsivažiavusio traukinio sustabdyti jau niekas nebegalėjo.

Dailios apatinės suknelės išliko pagrindiniu apatiniu drabužiu iki pat XIX amžiaus. Jei pats drabužis nekito, tai šiek tiek kito jo forma, ilgis, rankovių ilgis, pūstumas ir kt. Tiksliai nežinoma, kada turėjo atsirasti moteriškos apatinės kelnaitės, bet manoma, kad seniai (dėl fiziologinių dalykų). Pastarosios irgi nebuvo tokios, koks dabar yra seksualus apatinis trikotažas. Grįžtant prie suknelių, Romantizmo epochoje dėl techninės revoliucijos, dėl staklių ir gamyklų įrangos atsiradimo apatines sukneles pradėta siūti iš medvilnės – rankų darbą pakeitė mašinų darbas. Manoma, kad apie tada populiarūs galėjo tapti ir chalatai, kurie laisvai krito ir nevaržė judesių (taip pat gaminti masiniu būdu ir dėvimi ant apatinių suknelių). Taigi amžiams bėgant, keitėsi ne tik mados, bet į rinką it žaibu įsiverždavo vis nauji produktai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *