Baldų gamyba iš pašaukimo

Dar jaunas būdamas pajaučiau, kad mane domina medžio darbai. Laisvalaikiu dažniau drožinėjau įvairias medines skulptūrėles. Menininku savęs tikrai nelaikiau, bet su tokiu darbus aš atsipalaiduodavau, susikoncentravęs į veiklą pamiršdavau visas kankinančias mintis dėl prastai baldai. mediniai. miegamasisišlaikyto kontrolinio mokykloje ar mergaitės, kuri neatsakė į mano rodomą dėmesį. Baigęs gimnaziją nepasukau tuo keliu, kurį pasirinko dauguma draugų, klasiokų. Į universitetą nestojau. Susiviliojau baldų gamyba ir patekau į profesinę mokyklą, kur mokiausi baldžiaus profesijos. Nustebau, kaip greitai prabėgo tas laikas, kol baldų gamyba iš praktikos pamokų tapo mano gyvenimo būdų ir pajamų šaltiniu. Dabar aš esu profesionalus baldų gamintojas ir nebijau žodžio profesionalas, nes esu tikras, kad savo darbo specifiką išmanau puikiai. Baldų gamyba mano gyvenime atsirado iš pašaukimo ir dabar esu ten, kur ir noriu būti. Mano šeima didžiuojasi mano atliktais darbais. Mano gamintus baldus perka net ir vadinami ponai. Prašo baldų pagal užsakymą, bet aš labiau linkęs gaminti tokius baldus, kokie yra mano vaizduotėje, o ne kitų žmonių vaizduotėje. Noriu, kad kiekvienas mano kurtas baldas būtų su dalele mano sielos. Taip žinosiu, kad kažką gyvenime palikau po savęs, nes mano pagaminti baldai yra ilgaamžiai.

Užsiimu medinių baldų gamyba, kuriuos galima pritaikyti tiek kaip lauko baldus, tiek ir namų interjero viduje. Tai reiškia, kad mano rankos gali pagaminti (žinoma su įrankiais, reikalinga technika) medines pavėsines, namelius medžiuose vaikams, supamają kėdę į namus moteriai, kuri mėgsta megzti ar vyrui, kuris rūko pypkę, bet niekada cigaretes. Kitaip sakant, mano klientai kaip ir aš, jie nėra pilkos masės dalis ir jie supranta, kad baldų gamyba yra ypatinga profesija, kuri sujungia meną ir praktiškumą. Baldai nėra grynai meno objektas, nebent jie kokio muziejaus eksponatas, kur jų niekas neliečia, niekas ant jų nesėdi, nesinaudoja. Baldų nelaikau menu, nes mano supratimu tikras menas turi turėti tik estetinę vertę, bet ne praktinę. Pavyzdžiui, paveikslas – meno kūrinys. Jis tiesiog kabo ant sienos, realiai su juo nieko neveikiama, tu tik kartais į jį pažiūri ir tau užtenka pačio žinojimo, kad jis ten ant sienos ir puošia tavo kambarį. Toks yra menas, vien jo buvimo gana, kad jis atliktų savo funkciją, jo naudoti nereikia. O baldus mes naudojame. Todėl nors baldų gamyba yra kūrybinis darbas, o ne vien techninis, bet jo vaisiai nėra meno kūriniai ir aš neesu menininkas. Tačiau tuo, ką darau, aš didžiuojuosi ir, jei mano sūnui paaugus bus matyti, kad jam medžio darbai patinka, aš jam perduosiu visas žinias, kurių reikia norint būti geru baldžiumi. Juk kiekvienam meistrui reikalingas mokinys, pameistrys, nes rankos sensta, akys pavargsta ir meistriškumas su laiku nubluks kartu su ryškėjančia senatve. Todėl iki jai pradedant alsuoti į nugarą reikia savo žinias perduoti jaunajai kartai. Sakoma, kad mokiniai savo mokytojus pranoksta. Jei taip nutiks ir mano atveju, man liūdna dėl to tikrai nebus. Baldų gamyba iš tiesų yra ta sritis, kurioje galima tobulėti. Atsiranda vis naujesnių staklių, modernesnių, su kuriomis galima vis lengviau išgauti tam tikras formas, bet iš tiesų rankų darbo niekas nepakeis. Tiesus staklėmis išgautas pjūvis niekada neprilygs tam vos matomam netikslumui, kuris pasireiškia dirbant rankomis su kaltais ir kitais įrankiais. Rankų darbas turi sielą, o techninio darbo gaminys – ne, nes aparatai į gaminį sielos neįdės, kadangi jie jos neturi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *