Elegantiški pavadėliai šunims

Veislinio šuo priežiūra kiek skiriasi nuo to šuns priežiūros, kuris gyvena lauke, prie būdos kaime… Veisliniai šunys yra brangūs ir nors gyvybė yra neįkainojama ir realiai mišrūnas yra tiek pat gražus ir mylimas gyvūnas, bet veisliniai šunys, skirti parodoms, turi spindėti elegancija ir paklusnumu. Pavadėliais šunims, antkakliai turi nenusileisti grožiu šuns išvaizdai, kad visas bendras įvaizdis būtų kuo arčiau tobulybės, Bid Dog and Little Dogstandartų, pagal kuriuos parodose ir konkursuose vertinami šunys.

Prizinių vietų ir prizų laimėtojai yra ne tik šunys, kuriuos vertino, bet ir žmonės, kurie stengėsi tą šuns grožį išpuoselėti. Pavadėliai šunims turi būti parinkti taip, kad būtų tinkamo dydžio arba reguliuojamo dydžio, kad nesusigadintų, nenusitrintų branginamas šuns kailiukas, kuris yra vienas esminių dalykų šunų parodose. Toks šuo yra pakankamai dažnai maudomas, šukuojamas, kad kailis žvilgėtų, nebūtų nemalonaus kvapo. Daugiausia priežiūros, žinoma, reikia tiems gyvūnams, kurie yra ilgaplaukiai arba tiems, kurių veislė reikalauja, kad jie būtų kerpami. Todėl, parodose pasižymėjus teigiamai, nuopelnus kartais derėtų priskirti ne tik šunų šeimininkams, bet ir toms įmonėms, kur suteikiamos grožio paslaugos šunims. O tai dažnai pamirštama. Šunims net ir nagus tose įmonėse sutvarko, todėl galima teigti, kad šuo išgražinamas nuo pat uodegos galiuko iki šlapios, šaltos, žavios šuns nosytės.

Dalyvaujant parodose svarbu ne tik pavadėliai šunims. Taip, šuo privalo mokėti vaikščioti greta ir būti klusnus, bet šuo tuo pačiu turi mokėti parodyti ne tik savo išdresiravimą, bet ir puikų charakterį. Kitaip sakant, šuo turi ir charizmos turėti, nes kai kuriuose konkursuose yra rungtis su laisva programa, kurios metu galima parodyti šuns individualumą, kažką išskirtinio, ką moka daryti ar mėgsta tik konkrečiai tas šuo, o konkurentai ne.

Tik va kyla liūdesys, kad parodos ir konkursai skirti tik veisliniams šunims. Turėtų būti konkursų bei parodų, kur būtų renkamas gražiausias mišrūnas, talentingiausias mišrūnas. Nes kol kas teko girdėti tik bjauriausio šuns rinkimus, kur skiriamas piniginis prizas. Tuo konkursu siekiama ne parodyti, kad šunys bjaurūs ar iš jų tyčiotis, o kaip tik parodyti, kad net ir išoriškai negražus šuo turi šeimininkus ir namuose yra mylimas. Dažniausiai to konkurso nugalėtojai laimėtą prizą savanoriškai skiria šunų priglaudoms, kad kuo daugiau šunų rastų mylinčius namus, o tie, kurie neranda namų, turėtų kuo patogesnį gyvenimą, bent jau erdvesnį narvelį ar laiku apmokėtas veterinaro išlaidas. Beje, priglaudoms taip pat reikalingi pavadėliai šunims, kadangi ir tuos nelaimėlius norisi pralinksminti išvesti pasivaikščiojimui. Tuo užsiima savanoriai savanoriaujantys prieglaudose, neretai jais būna ne tik suaugę žmonės, bet ir paaugliai, vaikai. Didelė dalis paliktų likimo valiai šunų yra labai draugiško charakterio ir nuostabiai bendrauja su vaikais. Vaikams, kurie neturi sąlygų namuose auginti šuns, savanorystė šunų prieglaudoje yra puikus laiko praleidimo būdas, kadangi jie ten padeda ne tik prižiūrėti šunis, mokomi atsakomybės jausmo, bet gauna proga su taikiais nuolankiais šuniukais pažaisti. Pavadėliai šunims uždedami ir paauglys gali mokyti šunį vaikščioti su pavadėliu, kadangi tam šuniui reikia priprasti. Juk prie būdos ar voljeriuokuose auginami šunys iš prieglaudos gali būti paimti gyventi į butą ir nemokėjimas vaikščioti su pavadėliu gali apsunkinti gyvenimą naujam šeimininkui, kadangi seną šunį išmokyti naujų dalykų nėra labai lengva. Tačiau kantrybė nugali visus iššūkius, todėl nereikia bijoti globoti ir vyresnio amžiaus šunį.

Daugiau informacijos: vetparduotuve

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *