Prekybinės vitrinos parduotuvėms

Ką jau ką, o apsipirkinėjimus tai žmonės dievina. Sakoma, kad taip yra todėl, kad pirkimo momentu organizme išsiskiria laimės hormonas. Norėdami tą laimės jausmą patirti vėl ir vėl, žmonės perka ir perka ir taip gimsta tuščias vartotojiškumas, kai žmonės bando pirkinių krepšiais paslėpti savo nelaimingą gyvenimą, kurime turi ne idelius santykius, darbą, kurio nemėgsta, vaikus,parduotuviu iranga kurie prastai mokosi, draugus, kurie apalbinėja už akių ir t. t. todėl dėl mažyčio laimės trupinėlio, dėl to laimės hormono turtingi žmonės eina ir perka vis daugiau ir daugiau daiktų, kurie gražūs, bet kurie jiems yra nereikalingi. Kam vyrui, kuris jau turi penkis prabangius laikrodžius, pirkti šeštą, septintą laikrodį? Tai yra tuštybė. Kam moteriai, kuri nebeturi spintoje vietos pirkti nežinia kelintą naują suknelę ar auskarų porą? Dėl tos pačios priežasties, o ne tik ėl noro pasipuošti. Juo šie žmonės namuose ir iki paskutiniojo apsipirkim ojau turėjo kuo pasipuošti. Tačiau prekybinės vitrinos taip vilioja šiuos žmones, kad savo silpnybėms jie negali pasiduoti. Kartais tokiems žmonėms net prilimpa etiketė „parduotuvių maniakas“, nes perka negalvodamas, ar jam to reikia, perka tik tam kad pirkti. Arba išsivysto net kleptomanija. Abiem atvejais reikalingas geras psichologas, kad padėtų žmogui iš naujo susivokti, kas iš tiesų gyvenime vertinga ir ką reikėtų gyvenime keisti, ką reikėtų savyje keisti, kad godumas jų neprarytų galutinai.

Tik nereikia galvoti, kad prekybinės vitrinos yra koks nors blogis. Taip tikrai nėra. Prekybinės vitrinos iš tiesų yra reikalingas parduotuvių inventorius, kad būtų kaip pirkėjams demonstruoti prekes. Ne visi pirkėjai yra susipykę su saiko jausmu. Daug pirkėjų apsiperka tada, kai jiems iš tiesų ko nors reikia. Tarkime, jei suplyšo padatai ir batsiuvy negali padėti, reikia naujų batų. Jei šuo smarkiai apgriaužė piniginę, tai jums taip pat reikės naujos. Susidėvėjusią striukę po keleto sezonų taip pt tenka keisti. Daiktai nėra amžini, yra begalės priežasčių, kodėl mums gali reikėti naujų daiktų. Reikėti ir norėti yra du skirtingi dalykai. Aš galiu norėti naujų batų nepaisant to, kad ir taip turiu dvejas gražias poras batų, bet man gali reikėti naujų batų, jei jei buvo vieninteliai mano batai ir jau yra sunešioti, numuštomis nosimis, praleidžiantys vadenį ir t. t., nes tokių batų avėti nebegalime. Prekybinės vitrinos mums parodo mums reikalingas prekes arba tas, kurių geidžiame tik dėl to, kad tai – mūsų silpnybė. Turime gerai save pažinoti ir prieš pirkdami visada savęs mintyse nuoširdžiai paklausti ar mums tikrai reikia to daikto. Geriau ne 10 porų batų turėti, o turėti atsidėjus santaupų nors truputį, jei užkluptų juoda diena, kokia nors nelaimė, kurios metu gali prireikti papildomų piniginių lėšų. Prekybinės vitrinos ir prekės jose yra labai dailios, bet jos reikalingos parduotuvėms, o ne pirkėjams daugeliu atvejų. Taigi, eidami į parduotuvę, būdami vieni ar su kompanija, nusipirkime tik tai, ko mums reikia, o ne tai, o norime tik tam, kad norėti. Laimės hormonas juk vis tiek tik laikinas, o ką paskui darysite su nebereikalingais daiktais? Niekada negalėjau suprasti moterų, kurios prisiperka tiek drabužių, o po to jų net nenešioja, nes nebepatinka, o jos jų net nepasimatavo! O po to dovanoja draugėms arba bando pardavinėti, kad susigrąžintų nors dalį pinigų. Tai juokinga.

Daugiau informacijos: artimart.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *