Stogo šiltinimas senam arba naujai statomam namui

stogo šiltinimasNereikia labai didelio fizikos išmanymo, kad žinotum, jog šiluma kyla į viršų. Tą procesą savais žodžiais moka paaiškinti net maži vaikai. Oro temperatūros judėjimas vyksta ir pastatų viduje. Šiluma kyla į aukščiausią namo vietą, todėl stogo šiltinimas itin svarbus darbas. Jei netinkamai pasirenkamos medžiagos, tai ties stogu susidaro šalčio tiltai. Pro juos išeina didžiulis kiekis namuose sukauptos šilumos, už kurią žmonės permoka, o namuose vis tiek šalta dėl minėtų oro tarpų.

Sandarumas turi būti užtikrinamas jau statybų metu ir daromas iš tokių medžiagų, kurių susidėvėjimas įvyksta po labai ilgo laiko tarpo ir daromas taip, kad nebūtų darbinio broko. Šiltinimo darbus geriausia patikėti specialistui, nepriklausomai nuo to, kurią namo dalį norite apšiltinti: ar tai būtų stogo šiltinimas ar oro tarpų šalinimas iš sienų. Faktas tas, kad jei iš karto darbai bus atlikti teisingai, tai nereikės pakartotinai sukti galvos dėl to, kaip išlaikyti šilumą namuose. Blogai atliktas šiltinimas statybų metų reikalauja pakartotinio šiltinimo, kuris gali būti daromas iš išorės arba vidaus. Stogo šiltinimas iš išorės dažniausiai daromas naudojant poliuretaną. Ši medžiaga idealiai stogo šiltinimui, nes puikiai izoliuoja garsą, sklindantį iš lauko, jis atsparus temperatūrų svyravimams ir dar be visa kito yra ekologiškas. Poliuretanas stogo šiltinimui naudojamas putų pavidalu, kurį užpuškus putos stingsta ir tokiu būdu pašalinami visi buvę oro tarpai, kitaip vadinami šalčio tiltais. Stogo šiltinimas, kaip minėome, gali būti ir iš vidaus. Informuojame, kad toks šiltinimas galimas tiek žiemą, tiek vasarą, nes jam nesvarbios oro sąlygos. Stogas gali būti tiek šlaitinis, tiek plokščiasis, nes stogo forma nedaro įtakos šiltinimo darbams. Geras meistras, atlikęs stogo šiltinimą iš vidaus, padarys taip, kad iš namų dingtų drėgmės kondensavimasis, būtų pageringa garsinė ir šiluminė izoliacija. Kitaip sakant, stogo šiltinimas pagerina viso namo izoliacines savybes nepriklausomai nuo to, ar jis daromas iš išorės, ar iš vidaus.

Stogo šiltinimas nėra vienintelis darbas susijęs su stogu, nes reikia pasirūpinti, kad ir palėpės / pastogės dalis būtų apšiltinta. Kaip to pasiekti, o gi visai elementariai. Iškviestas į namus ar kitas patalpas meistras ims konsultuoti, kad pastoges geriausia šiltinti su ekovata. Pirmiausia todėl, kad tai – ekologiška statybinė medžiaga. Ekovata itin populiari šiltinimo darbuose, kurie atliekami šiaurinėse šalyse, kur klimatas netgi atšiauresnis nei Lietuvoje. Ekovata yra nedegi medžiaga, todėl visas namas automatiškai yra saugesnis. Stogo šiltinimas ekovata suteikia tas pačias savybes kaip ir poliuretano putos: namas apsaugotas nuo nepageidaujamo triukšmo, drėgmės kondensavimosi ir veltui išleidžiamos šilumos. Ekovata yra ekonomiška, nes ji – ilgaamžė. Taip pat galima paminėti, kad ekovata šiltinimas gali būti daromas sausuoju, arba šlapiuoju būdu. Šlapiasis būdas tinka įvairiems paviršiams, galima naudoti ant medžio, mūro ar metalo. Dažniausiai jis naudojamas vertikalioms konstrucijoms šiltinti, bet puikiai tinka ir stogų šiltinimui. Šiltinimas ekovata sausuoju būdu labiau tinka stogo šlaitams, karkasinėms konstrukcijoms, grindims perdangoms ir t. t. Čia svarbu, kad šis būdas gali būti taikomas ir senos statybos namui, ir naujai statomam namui.

Pastogių šiltinimui naudojamas ir kitas būdas, t. y., pasirinkus polistireno granules. Polistireno granulėmis užpildomi oro tarpai, kurių plotis pasitaikao iki penkių centimetrų. Pastarosios medžiagos neveikia šilumos pokyčiai, ji nepūva ir nedrėksta, priešingai, ji ilgus metus išlieka nepakeitusi savo savybių.

Stogo šiltinimas daromas skirtingais metodais ir tai nėra blogai, nes vartotojas turi iš ko pasirinkti. Svarbu, kad pasirinkta būtų protingai, nes tik tada rezultatas bus vaisingas.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *